Interviu su Robertu Šmidu
Aiškus įgaliojimas visiems
Padarykite tai vėl paprasta! Nėra paprastesnio būdo apibendrinti visos SIH veiklos kryptį. Tačiau kaip lengva sąmoningai padaryti procesus paprastesnius, taupesnius ir todėl efektyvesnius vis sudėtingesniame darbo pasaulyje? Ir ar visi vienodai supranta šią žinią? Apie tai asmeniškai paklausėme Roberto Šmido. Pateikiame pokalbio ištrauką:
„Padarykite tai vėl paprasta!” Tokia yra jūsų misija darbuotojams, pone Schmidai. Kita vertus, darbo pasaulis tampa vis sudėtingesnis. Kokios to priežastys?
Vis sudėtingesniame darbo pasaulyje mums reikia specialistų, kurie, jei nesame atsargūs, linkę viską dar labiau komplikuoti. Rengiami reglamentai ir nustatomi standartai, kurių, jei juos išsamiai išnagrinėsite, neįmanoma įvykdyti nesugriaunant ekonomikos ir gerovės.
2024 m. sausio mėn. interviu kalbate apie „kontrolierius, kontroliuojančius kitus kontrolierius” – kas čia negerai?
Be to, kad manau, jog ši plėtra yra prievarta, manau, kad tai yra paprasčiausias atsakomybės perkėlimas. Kas šiais laikais nori prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus? Daug lengviau ją perduoti ekspertui, auditoriui ar duomenų apsaugos priežiūros institucijai. Jei kiekvienas tiesiog prisiimtų jam priskirtą atsakomybę, be jokių „bandymų perkelti atsakomybę”, viskas būtų daug pragmatiškiau.
Gal galėtumėte pateikti konkretų pavyzdį?
Žinoma, jų yra daug. Paimkime tik naująjį Tiekimo grandinės įstatymą. Vien tai, kad šiuo klausimu yra atskiras vadovas, rodo, kaip svarbią temą galima paversti sudėtinga konstrukcija. O kad viskas būtų teisinga – ir čia vėl grįžtame prie tos nemėgstamos atsakomybės – šiame vadove taip pat pateikiami ekspertų patarimai ir nuorodos į išsamesnį turinį.
Ką iš tikrųjų reglamentuoja Tiekimo grandinės įstatymas?
Joje reglamentuojami įmonių deramo patikrinimo įsipareigojimai ir jos įpareigojamos saugoti žmogaus teises ir aplinkosaugos standartus. Galiausiai, kaip ir daugelyje sričių, „sukčiai lieka sukčiais” ir randa būdų, kaip tai apeiti. Kita vertus, sąžiningieji nusivilia.
Šiuo metu Austrijoje galiojantis KIM reglamentas taip pat yra aktuali tema. Kreditavimo taisyklės tokios griežtos, kad svajonė pasistatyti namą daugeliui lieka svajone, nors jie ir turėtų tam pradinį kapitalą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Jei valstybė diktuoja bankams, kaip jie gali teikti paskolas, o atsakingiems piliečiams neleidžiama nuspręsti, kiek pinigų jie nori surinkti įmokoms mokėti, tuomet galiu pamanyti tik apie vieną viską paaiškinantį reiškinį – atsakomybės perkėlimą. Vakarų šalys linkusios reguliuoti dalykus, kurie neturėtų būti reguliuojami. Laimei, šiais metais KIM reglamentas atšaukiamas ir nebus pratęstas.
Abejojate taisyklių naudingumu ir rekomenduojate savo darbuotojams elgtis taip pat. Kiek aš, kaip įmonė, galiu nepaisyti taisyklių?
Žinoma, negalima nepaisyti taisyklių. Tačiau turėtumėte patikrinti kiekvieną iš jų, ar tai yra „privaloma”, ar „galima” nuostata. Austrai ir vokiečiai direktyvas linkę vertinti kaip prievolę.
Automatizavimas, skaitmeninimas, sąsajų valdymas – šiandien įmonės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad palengvintų savo ir klientų darbą. Ar tokios priemonės naudojamos SIH ir kaip jas priima darbuotojai?
Pradėkime nuo skaitmeninimo temos. Mums jo reikia ir šiandien be jo nebegalime apsieiti, nes iš mūsų reikalaujama labai daug – dar viena statistika, dar vienas grafikas. Tačiau čia taip pat reikalingas kritinis mąstymas. Apie ką iš tikrųjų kalbama? Kas mus nuves toliau? Taip galėsime sutelkti dėmesį į užduotis ir priemones, kurios iš tiesų turi prasmę ir padės mums sėkmingai dirbti ir ateityje.
Ar skaitmeninimas taip pat nėra kartų klausimas?
Žinoma, tai taip pat yra kartų klausimas. Svarbu derinti senbuvių, kurie sėkmingai dirbo be skaitmeninimo, patirtį su jaunų žmonių idėjomis. Taip sudaromos sąlygos ne tik vykdyti skaitmeninimą dėl paties skaitmeninimo, bet ir skatinti jį ten, kur jis turi prasmę.
„Sumažinti dalykų skaičių yra daug sunkiau nei sukurti taisykles.”
Esate paprastinimo šalininkas. Kiek tai iš tiesų paprasta?
Paimkime pavyzdį iš kasdienio gyvenimo. Bėgant metams daiktai kaupiasi. Juos surinkti lengviau nei išvalyti. Taip pat ir profesiniame gyvenime. Turite gebėti sąmoningai atsiriboti nuo temų, statistikos ir veiklos, kad galėtumėte dirbti efektyviau ir labiau susikaupę.
Žmonės mėgsta laikytis išbandytų ir patikrintų modelių. Procesų supaprastinimas reiškia pokyčius. Ką jūsų darbuotojai daro, kai sako „Padarykite tai vėl paprasta!”?
Pradėkime nuo pradžių. Nes mes vis dar esame pačioje pradžioje, kaip ir kitų temų, kurios dabar jau įsitvirtino mūsų įmonės kultūroje, atveju.
Kokias konkrečiai temas čia nagrinėjate?
Geras to pavyzdys – žiedinė ekonomika, t. y. pripažinimas, kad atliekos taip pat gali būti perdirbamos. Iš pradžių kai kurie žmonės į mus žiūrėjo kreivai. Daugelyje įmonių prireikia mėnesių, kartais net metų, kad visi suprastų inovacijos ar naujos krypties naudą. Kai po kurio laiko visi ją supranta, ji įgyvendinama praktiškai. Visai kaip žiedinė ekonomika ir išteklių tausojimas mūsų įmonėje. Žinome, kad Žemės žaliavos yra ribotos ir turi būti naudojamos atsakingai, kad ir ateities kartos galėtų gerai gyventi. Tie, kurie išteklius naudoja rūpestingai, ne tik taupo pinigus, bet ir mažina išmetamų teršalų kiekį. Tai naudinga visiems – ir yra tikra investicija į ateitį. Netgi sakyčiau, kad dabar mums tai tikrai gerai sekasi. Žinoma, šis pripažinimas neįvyks per vieną naktį.
Kaip dažnai įmonėje iškeliate paprastumo klausimą?
Vėl ir vėl. Kaip tik anądien per Kalėdų vakarėlį. Žinoma, sulaukiame ir nustebusių vadovybės žvilgsnių, kai sakome: „Nesirūpinkite standartais!” Tai, žinoma, įžūlus mūsų kreipimosi supaprastinimas. Iš tikrųjų kalbama apie savo veiksmų kvestionavimą. Kaip ir taisyklės, kurių laikomės iš aklumo ir įpročio. Mano požiūris toks: prašau apsvarstyti, ar veikla yra prasminga. Jei ji mums nieko neduoda, pažiūrėkite, ar galite be jos apsieiti.
Taigi, grįžtame prie tvarkymosi – ar turite naudingų patarimų?
Sumažinti daiktus yra daug sunkiau nei juos išleisti į pasaulį. Vienintelis dalykas, kurį čia galite padaryti, yra praktikuoti reguliarų klausinėjimą. Ši teorija ilgainiui pasitvirtina. Klausinėjimas leidžia vėl supaprastinti procesus. Kaip jau sakiau, mes vis dar esame pradžioje. Mūsų darbuotojai pirmiausia turi išsiugdyti įvaizdį ir norą abejoti ne tik kitais, bet visų pirma savimi ir išmoktais veiksmais.
Kas yra įgaliotas palengvinti SIH darbą? Kas gali įrodyti pokyčių potencialą? Kiekvienas žmogus?
Taip, tai yra mano prašymas. Ir į kiekvieną žmogų. Tik žmogus, kuris ką nors daro, gali geriausiai įvertinti, kaip tai supaprastinti. Mano aiški žinia yra tokia: jei manote, kad kažkas yra beprasmiška, aptarkite tai su savo tiesioginiu vadovu. Jei jūsų tiesioginis vadovas iš pradžių nenori apie tai girdėti, tuomet prašome iš karto nepasiduoti, bet tęsti darbą. Mes nedarome beprasmių dalykų.
Žinutė – prisiimti atsakomybę, o ne aklai daryti dalykus. Tad kokius klausimus jūsų darbuotojai turėtų reguliariai sau užduoti?
Labai paprastas klausimas, bet vis iškylantis: kam mums to reikia?
Paskutinis klausimas: „Make it simple again!” arba sutrumpintai MISA. Ar tai tik pamaldus noras, ar realybė SIH?
Visų pirma, mano tikslas – ugdyti sąmoningumą ir skatinti visus SIH darbuotojus reguliariai kritiškai vertinti dalykus. Neapsigaukite dėl tariamo sudėtingumo – ne viskas, kas atrodo sudėtinga, automatiškai yra protinga ar išmintinga. Drąsa siekti paprastumo yra svarbiausia! Taigi „Padarykime tai vėl paprasta!”, kartu!
